Atėjus rudeniui atrodo, kad bitynas nutyla. Laukuose ir pievose vis mažiau žiedų, rytai vėsesni, o bitės vis rečiau matomos skraidančios aplink avilius. Tačiau bitininkui ruduo nėra sezono pabaiga. Priešingai – tai metas, kai užbaigiami svarbiausi metų darbai, tvarkomi koriai, ruošiamos bičių šeimos žiemai ir surenkami vertingi bičių produktai.
Būtent rudenį galima geriausiai suprasti, kiek daug skirtingų dalykų slepiasi viename avilyje. Čia yra ne tik medus. Bitės sukaupia žiedadulkių, iš jų pagamina bičių duonelę, renka augalų dervas ir iš jų gamina pikį, o vašką naudoja koriams statyti.
Ką bitės veikia rudenį ir kokių gėrybių šiuo metų laiku galima atrasti Valūnų bityne?
Paskutinis medaus derlius – rudens skonis stiklainyje
Lietuvoje medkopis gali vykti ne vieną kartą per sezoną. Priklausomai nuo metų ir medunešio sąlygų, paskutinis medus kopiamas vasaros pabaigoje ar rudeniop.
Rudeninis medus skiriasi nuo ankstyvojo sezono medaus. Jo spalva, kvapas, skonis ir konsistencija priklauso nuo to, kokie augalai tuo metu žydėjo ir kokį nektarą bei kitą žaliavą bitės rinko. Medaus savybes apskritai lemia jo botaninė kilmė ir metų laikas.
Dzūkijoje rudeninis laikotarpis ypač įdomus dėl miškų, pievų ir laukų augalijos. Todėl rudeninis medus gali būti sodresnio skonio ir tamsesnės spalvos nei pavasarį ar vasaros pradžioje surinktas medus.
Tai vienas iš dalykų, dėl kurių įdomu ragauti skirtingo sezono medų: net ir tas pats bičių avilys per metus gali padovanoti visiškai skirtingo skonio medaus.
O kas vyksta avilyje, kai lauke darosi šalta?
Bitės žiemai pradeda ruoštis dar gerokai prieš pirmąjį sniegą.
Rudenį bičių šeima mažėja, keičiasi jos sudėtis ir vis daugiau dėmesio skiriama žiemojimui. Bitininkui svarbu įvertinti šeimos stiprumą, maisto atsargas, avilio būklę, vėdinimą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos sėkmingam žiemojimui. Šaltuoju laikotarpiu bitės nesustingsta ir neužmiega – jos susitelkia į kamuolį ir palaiko gyvybei reikalingą temperatūrą. Žiemai sukauptos maisto atsargos turi būti pasiekiamos bičių kamuoliui.
Todėl rudens darbai bityne yra ne vien avilių „uždarymas žiemai“. Reikia pasirūpinti, kad bičių šeima į žiemą eitų sveika, stipri ir turėtų pakankamai maisto.
Bičių duonelė – rudenį iš korių išimamas bičių turtas
Vienas įdomiausių rudens darbų – bičių duonelės paruošimas.
Bičių duonelė prasideda nuo žiedadulkių. Bitės jas surenka nuo žydinčių augalų, parneša į avilį ir supresuoja į korių akutes. Ten žiedadulkės sumaišomos su bičių produktais ir fermentuojasi. Taip susidaro bičių duonelė, kurią pačios bitės naudoja kaip maistą.
Bitėms tai svarbus jų pačių maistas, ypač auginant perus. Todėl bitininkas negali tiesiog išimti visos duonelės iš avilio. Pirmiausia turi būti pasirūpinta pačia bičių šeima ir jos maisto atsargomis.
Kai dalis korių jau nebereikalinga bičių šeimai, juose esanti duonelė gali būti išimama ir paruošiama vartoti. Koriai su bičių duonele gali būti užšaldomi, vėliau duonelė iškuliama iš vaško akučių, išvaloma ir išdžiovinama. Lietuvoje toks darbas tradiciškai atliekamas vasaros pabaigoje, rudenį tvarkant korius.
Bičių duonelę rasite ir Valūnų bityno asortimente.
Pikis – bičių „statybinė medžiaga“ prieš žiemą
Dar vienas įdomus rudens produktas – bičių pikis, arba propolis.
Pikis nėra nei medus, nei žiedadulkės. Bitės jį gamina naudodamos augalų dervas ir kitas augalinės kilmės medžiagas. Avilyje pikis naudojamas plyšiams ir angoms užtaisyti, paviršiams padengti ir švariai avilio aplinkai palaikyti.
Rudenį ši bičių veikla tampa ypač pastebima. Artėjant žiemai bitės stengiasi užsandarinti įvairius plyšius ir vietas, pro kurias galėtų patekti šaltas oras. Dėl to ruduo yra tinkamas metas pikio rinkimui – bitės jo gali prikaupti daugiau būtent ruošdamos avilį žiemai.
Tai vienas gražiausių pavyzdžių, kaip bitės prisitaiko prie metų laikų. Žmogui atrodo, kad avilys tiesiog stovi vietoje, o viduje tuo metu vyksta labai daug darbo.
Natūralaus bičių pikio taip pat galite rasti Valūnų bityne.
O kur dingsta vaškas?
Rudenį tvarkomi ir korių rėmeliai. Kai kurie seni ar nebetinkami koriai išimami, o jų vaškas gali būti išlydomas ir panaudojamas iš naujo.
Vaškas bitėms reikalingas koriams statyti. Tačiau žmogui jis tapo dar vienu vertingu bičių produktu – iš jo gaminamos natūralios žvakės.
Todėl bičių vaško žvakė iš esmės yra dar viena avilio istorijos dalis. Bitės pagamino vašką, iš jo pastatė korius, o vėliau iš išlydyto ir paruošto vaško gali būti pagaminta rankų darbo žvakė.
Valūnų bityne gaminamos natūralaus bičių vaško žvakės – nuo mažų arbatinių žvakučių iki dekoratyvesnių formų. Jos ypač jaukios tampa būtent rudenį, kai vakarai ilgėja, o namuose norisi daugiau šilumos ir šviesos.
Ruduo – metas, kai bitynas pereina į tylos režimą
Rugpjūtis, rugsėjis – vienas iš paskutinių aktyvesnių bičių veiklos laikotarpių. Šiltesnėmis dienomis bitės dar gali išskristi iš avilio, tačiau vėstant orams jos vis daugiau laiko praleidžia avilyje. Bitininko darbai taip pat keičiasi: mažiau varstomi aviliai, daugiau dėmesio skiriama jų būklei, korių tvarkymui, vaškui ir apsaugai nuo nepageidaujamų svečių.
Svarbiausia – netrukdyti bičių be reikalo. Žiemojanti šeima turi taupyti energiją ir maisto atsargas, o bitininko užduotis – sudaryti jai kuo tinkamesnes sąlygas.
Tai gana gražiai apibūdina visą rudens esmę bityne: vasarą bitės renka, rudenį – kaupia ir ruošiasi.
Nuo avilio iki jūsų stalo
Kai rudenį perkame medaus stiklainį, bičių duonelę ar pikį, matome jau paruoštą produktą. Tačiau už kiekvieno jų slypi visas metų ciklas.
Pavasarį bitės pradeda aktyviau skraidyti ir rinkti pirmąsias žiedadulkes. Vasarą aviliai prisipildo medaus ir kitų atsargų. Rudenį bitės ruošiasi žiemai, o bitininkas tvarko tai, ką galima saugiai paimti iš avilio, kartu nepamiršdamas svarbiausio – pačių bičių.
Būtent todėl bičių produktai nėra vienodi. Skiriasi jų kilmė, sezonas, skonis, spalva ir tai, kaip jie atsirado avilyje.
Kiekvienas iš jų – maža dalis didelio bičių metų ciklo.
